Laiškas mokytojai. Socialinė klasė: kalba ir galia

Šioje knygoje pateikiamos idėjos priklauso svarbiam Europos
pedagogui, savo veikaluose išplėtojusiam kritinį, į socialinį
teisingumą orientuotą požiūrį į švietimą. Lorenco Milanio nuopelnai
leidžia jį laikyti veikiausiai pagrindiniu kritinės
pedagogikos įkvėpėju. Milanio samprata, kad švietimas turi skatinti
socialinį teisingumą, sutelkia dėmesį į tokias problemines temas kaip
socialinė klasė, rasinis klausimas, ypač iškylantis jo Šiaurės-Pietų
santykių ir kultūros bei technologijų perdavimo kritikoje; kolektyvinė
mokymosi ir veiklos dimensija (ypač pabrėžiamas mokymasis skaityti,
rašyti, o paskui ir veikti kolektyviai), mokiniai-mokytojai ir
mokytojai-mokiniai (nepakeičiama savitarpio pagalbos forma), laikraščių
skaitymas ir kritiškas žiniasklaidos vertinimas, egzistencinis mokymosi
pamatas (nuo atsitiktinio iki giluminio motyvo) bei akademinių ir
techninių žinių sintezė. Antikarinių nuostatų pedagogika iškyla jam
ginant teisę atsisakyti vykdyti karo prievolę dėl vidinių įsitikinimų;
kartu seka procesas skaityti istoriją ir jos mokyti prieš
nusistovėjusias normas. Milanio ir jo mokinių darbai duoda užtektinai
medžiagos, kad būtų galima padėti pamatus tokiam mokymo procesui, kuris
veiktų kaip priešnuodis vyraujančiai dabartinei mokymo sistemai,
teikiančiai pirmenybę testams, standartizacijai, lyginamosioms
lentelėms, mokinių krepšeliams.